Pensionatų sistema yra nesaugi, nekokybiška, neatitinkanti tarptautinių ir Europoje įtvirtintų socialinės globos ir priežiūros standartų. Tai dar kartą patvirtino prieš savaitę viename Latvijos pensionate įvykęs gaisras, kurio metu žuvo 24 psichikos negalią turintys gyventojai, tarp jų ir viena lietuvė. VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę ragindama psichikos ir proto sutrikimų turinčius asmenis globoti ne stacionariose globos institucijose, o kurti jiems alternatyvias bendruomenines paslaugas. „Šiems žmonėms turėtų būti suteikta galimybė gaunant minimalias socialines paslaugas savarankiškai gyventi bendruomenėje, nes bet kada panaši tragedija gali įvykti ir viename iš 22 Lietuvos psichoneuroligonių pensionatų“, − teigė Globalios iniciatyvos psichiatrijoje direktorė Dovilė Juodkaitė.

 Jau 2002 metais priimtoje Valstybinių socialinės globos įstaigų reorganizavimo strategijoje numatoma mažinti vietų skaičių jose siekiant, kad nuo 2008 m. vienoje globos įstaigoje gyventų ne daugiau kaip 300 asmenų, o viename kambaryje – ne daugiau kaip 4 asmenys. „Tačiau, net ir įgyvendinus šią strategiją, panašių tragedijų, deja, galim neišvengti“, − nuogąstauja Globalios iniciatyvos psichiatrijoje ekspertai. „Didelės, izoliuotos ir uždaros įstaigos ir toliau bus netinkamos neįgaliųjų globai, prieštaraus neįgalių asmenų integracijai visuomenėje“, − teigė VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė Dovilė Juodkaitė. Tikimasi, kad tragiškas Latvijos pavyzdys paskatins permąstyti Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros reformos kryptis ir tendencijas, psichikos negalės asmenims teikiamų paslaugų tikslus bei kokybę.

Iki šiol Latvijoje, taip pat Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų posovietinių šalių, vyrauja atgyvenęs psichikos negalią turinčių asmenų priežiūros modelis, kuomet šie žmonės yra izoliuojami nuo visuomenės, ilgam laikui apgyvendinant juos socialinės globos įtaigose, paprastai esančiose kaimo vietovėse, toli nuo didelių miestų.

2004-2006 m. Globalios iniciatyvos psichiatrijoje su partneriais vykdyto tarptautinio tyrimo „Žmogaus teisių stebėsena ir kankinimų prevencija Baltijos šalių uždarose institucijose“ duomenimis šiose uždarose institucijose neretai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės. Be to, kaip rodo panašūs atvejai Baltarusijoje, Rusijoje, pensionatų gyventojai yra ypatingai pažeidžiami esant ekstremalioms situacijoms. Pavyzdžiui, pensionate naktį kilus gaisrui dauguma gyventojų savarankiškai išsigelbėti neturi jokios galimybės: jie yra paveikti įvairių psichotropinių vaistų, jų kambarių durys paprastai yra užrakintos, languose įtvirtintos grotos, o nakties metu pensionate dirba tik keletas darbuotojų.       

Nepaisant tarptautinių įsipareigojimų − situacija iš esmės nesikeičia. Jau 2005 metų sausio mėnesį Lietuva, drauge su kitomis Europos valstybėmis pasirašė Pasaulio sveikatos organizacijos parengtą Psichikos sveikatos deklaraciją ir psichikos sveikatos veiksmų planą. Veiksmų planas primena, jog „dvidešimt pirmajame amžiuje nėra vietos nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui didelėse globos įstaigose: vis daugiau šalių uždaro daugumą prieglaudų ir kuria efektyvias bendruomenines paslaugas”.

Psichikos negalės asmenų teisės įtvirtintos ir daugelyje privalomo pobūdžio tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, tačiau iki šiol Lietuvoje pensionatų skaičius ir juose gyvenančių psichikos negalės asmenų nemažėja.