Net dvi savaitgalio dienas vilniečiai “Vasaros 5” ligoninėje galėjo stebėti arba aktyviai įsijungti į „Menas adresu Vasaros 5” srautą. Vienas iš šio renginio akcentų pirmasis tarptautinis Gabrielės Labanauskaitės organizuojamas audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp: Vasaros 5“. 
Festivalis „Tarp: vasaros 5“, vyko per Globalios iniciatyvos psichiatrijoje organizuojamą tolerancijos savaitę „Griauname sienas – ugdome toleranciją!”. Sienas griovė triukšmingi poetų ir muzikantų pasirodymai, žiūrovų plojimai ir prieš ekspozicijas poetų kalamos vinutės – renginio metu veikė net keturios vizualinių eilėraščių parodos. Be to, prisižiūrėję poezijos ekranizacijų „Tarp“ lankytojai tuščiomis neišėjo – arba prigriebdavo kokią egzotišką ligoninės bibliotekos dovanojamą knygą, arba paaukoję įsigydavo specialiai festivaliui ligoninės pacientų siūtą pagalvėlę.  
Festivalio „Tarp: Vasaros 5” pabaigoje buvo paskelbti eilėraščio ekranizacijos konkurso nominantai ir nugalėtojai, kurie gavo ypatingus prizus – ligoninės dovanotas pižamas, chalatus bei festivalio „Tarp“ atributika pažymėtus puodelius. Šiemet iš menotyrininkų ir literatūrologų sudaryta festivalio komisija (S.Žalneravičiūtė, V.Kinčinaitis, D.Pocevičius, R.Venckus, B.Januševičius, A.Šimkus)  išrinko šiuos kūrinius: 

• Geriausios vaizdo, garso ir poezijos sintezės prizas atiteko klipui „Nėra okeano“ (G.Labanauskaitė, V.Malčius, A.Ruzgas);
  
• Drąsiausios  ir originaliausios idėjos – „Vnešnyje vidy urodstva“ (Ž.Andriušis, L.Garbštienė, R.Jaroševičius) ir "Vienintelis didesnis žinduolis" (V.Grainytė, S.Norkutė), taip pat laimėjęs geriausios vaizdo ir garso kokybės nominaciją.
  
• Geriausi poezijos tekstai - klasiko J.Marcinkevičiaus eilėraštis „Žodžiai“ (vaizdą kūrė O.Ramašauskaitė) ir amžinatilsį Remigijaus Tanakos „Breathe out in Memoriam Remigijus Tanaka“ (vaizdas - J.Kručako).
  
• Publikos simpatijų prizą per išankstinį poezijos klipukų peržiūros vakarą „Tapk žiuri“ pelnė audiovizualinis eilėraštis „Ištįsusi žuvis“ (G.Labanauskaitė, V.Malčius)

Po festivalio uždarymo paklausta, ar jau visos sienos nugriautos, organizatorė G.Labanauskaitė atsakė: „Mano galva, sienos statomos ne iš plytų, o iš stereotipų ir abejingumo vienas kitam. Esu dėkinga „Menų spaustuvės“ organizacijai, patikėjusiai šia beprotiška „Tarp“ idėja ir „Vasaros 5“ ligoninės, „Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro“, „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ darbuotojams, padėjusiems šią idėją paversti realybe“.
Septintas korpusas, kuriame vyko renginys, bus nugriautas ir vietoj jo - statomas naujas. Tad ir pirmasis tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp: Vasaros 5” – buvo tarsi atsisveikinimas, sykiu – dar vienas žingsnis į priekį Lietuvos tarpdisciplininių menų kelyje.