Psichikos sveikatos reforma: Sveikatos apsaugos ministerijos ar nevyriausybinių organizacijų rūpestis?

Viešoji įstaiga „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ atviru laišku kreipėsi į LR Prezidentą Valdą Adamkų, Ministrą Pirmininką Gediminą Kirkilą, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą bei Sveikatos apsaugos ministrą Rimvydą Turčinską. Laiške viešoji įstaiga išreiškė susirūpinimą dėl Valstybinės psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo. Abejones dėl sėkmingos šios strategijos ateities sukėlė nekokybiška Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija. Šios studijos parengimą, įgyvendindama projektą „Informacijos apie Lietuvos 2004–2006 m. BPD 1.4 priemonės įgyvendinimą skleidimas bei pasiruošimas 2007–2013 m. programavimo periodui“, organizavo LR Sveikatos apsaugos ministerija.

Šių metų balandžio 3 d. LR Seimui patvirtinus Valstybinę psichikos sveikatos strategiją, VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ ir kitos psichikos sveikatos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ėmė laukti priemonių plano, kuris numatytų konkrečius veiksmus, atsakingus asmenis ir finansavimą vykdant Strategijoje numatytus ir Seimo patvirtintus uždavinius.

Akibrokštu tapo pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymą UAB „Eurointegraciniai projektai” atlikta Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija. Viešai SAM tinklapyje http://esparama.sam.lt/lt paskelbtoje studijoje yra daugybė grubių klaidų, tikrovės neatitinkančių duomenų, klaidinančių interpretacijų ir neetiško citavimo atvejų. Todėl „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ iniciatyva iš psichikos sveikatos ekspertų buvo sudaryta tarpdisciplininė darbo grupė, kuri patvirtino, kad analizė sukurta didžiąja dalimi remiantis jau esamų tekstų kompiliacija, plagiatu ir primityviomis ar nelogiškomis išvadomis, o tai savo ruožtu liudija apie visišką galimybių studijos autorių nekompetenciją ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos neišmanymą. Ekspertai konstatavo, jog:

1. Didžioji dalis galimybių studijos teksto yra atviras plagijavimas ir kompiliacija įvairių leidinių ir viešai internete prieinamų tekstų nenurodant autorystės ir šaltinių. VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ šiuo metu rengiasi ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis dėl neteisėto intelektinės nuosavybės pasisavinimo ir grubaus plagiato
2. Neaiški galimybių studijos atlikimo metodologija, ypač abejotinos vertės yra netinkamai atliktos, neaiškios apimties ir metodologijos stokojančios „anketinės apklausos“, kurių duomenų patikimumu galimybių studijoje abejoja ir patys jos autoriai („galimybių studijoje pateikiama apibendrinta informacija gali būti netiksli“, psl.141).
3. Apstu netikslių (ypač pateikiant skaičius apie psichiatrinio profilio lovas), klaidinančių ir melagingų „įžvalgų“ (pvz., kad psichoneurologiniai pensionatai finansuojami iš sveikatos sistemos lėšų (psl.64), kad privalomojo sveikatos draudimo fondas finansuoja specializuotas stacionarines ir ambulatorines psichiatrines ligonines (psl.134)).
4. Galimybių studijoje pateikiami duomenys apie psichikos ligų paplitimo mastus yra klaidingi, grubiai pažeidžiantys epidemiologinių duomenų pristatymo metodologinius reikalavimus.
5. Galimybių studijos autoriai pateikia nelogiškas ir prieštaringas rekomendacijas liudijančias apie abejotiną autorių išsilavinimą ir kompetenciją analizuojamos problemos srityje:
6. „principinės intervencijos į psichikos sveikatos politiką sritimis laikytinas finansavimo tobulinimas, įstatyminės bazės tobulinimas (įskaitant žmogaus teisių apsaugą)“(psl. 139). Tuo tarpu 140 psl. autoriai rašo, kad „finansavimo sistemos, įstatyminės bazės tobulinimas <...> nebuvo detaliau analizuojami šioje galimybių studijoje“.
7. „Reikia mažinti psichiatrijos ligoninėse teikiamų paslaugų kiekį ir plėsti bendruomenėje teikiamas psichikos sveikatos paslaugas“. <...> „Būtent šiuo tikslu, pasinaudojant Europos Sąjungos 2007 – 2013 metų teikiama finansine parama būtina modernizuoti stacionarios psichiatrijos grandį, investuojant į ūmios psichiatrijos stacionarų patalpų įrengimą su šiuolaikinėmis specialios priežiūros priemonėmis bei aprūpinant juos reikiama medicinine įranga“ – psl. 118.);
8. „Kadangi bendruomeninio bei visuomeninio lygio švietėjiška, propagandinė veiklos yra finansuojamos iš įvairių fondų, programų, savivaldybių bei apskričių biudžetų, dalis yra nevyriausybinių fondų veikla <...> [šios veiklos] nėra šios galimybių studijos objektas“(psl. 140).

Ir tai ne baigtinis klaidų ir netikslumų, pastebėtų šioje psichikos sveikatos paslaugų optimizavimo galimybių studijoje, sąrašas.

Produkto autoriai UAB „Eurointegraciniai projektai” tinklapyje (www.eip.lt). paskelbtame pranešime didžiuojasi atliktu darbu: „2007-04-26. Parengta psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija. Studijos metu prieitų išvadų, rekomendacijų pagrindu bus skirstoma Europos Sąjungos struktūrinė parama 2007-2013 m. Galutinį sprendimą dėl remiamų veiklų sričių, finansavimo dydžio ir kitų sveikatos priežiūros paslaugoms svarių sričių priims LR Sveikatos apsaugos ministerija”.

Manytume, kad šis „strateginis dokumentas“ psichikos sveikatos reformų kontekste rizikuoja atnešti daugiau žalos nei suteikti naudos, nemokšiškai sugriauti ir taip trapias pažangių naujovių psichikos sveikatos srityje užuomazgas.

Kyla klausimas, kaip susiklostė tokia situacija, jog oficialiame LR Sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje skelbiama itin abejotinos kokybės „galimybių studija“, kuri neatitinka paprasčiausių tokio pobūdžio dokumentams keliamų struktūros reikalavimų ir kurios turinio trūkumai bado akis net ir neatlikus gilesnės analizės?

Priežastys – giluminės ir kompleksinės, todėl ir paaiškinimai gali būti keli:

- psichikos sveikatos sričiai neskiriamas pakankamas ir kokybiškas dėmesys, jos nėra ministerijos prioritetų sąraše ir dėl šios priežasties toleruojamas nekokybiškas dokumentas;

- LR Sveikatos apsaugos ministerijai tiesiog trūksta šios srities ekspertų, kurie galėtų kritiškai įvertinti viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios įmonės parengtą galimybių studiją ir užkirstų kelią abejotinos kokybės informacijos sklaidai ir viešinimui;

- netinkamai organizuojami viešieji pirkimai, kuriuos laimi įmonės, siūlančios mažą kainą, tačiau samdančios nekompetentingus ir nesąžiningai dirbančius ekspertus.

Ar verta ieškoti kaltų tokiomis aplinkybėmis? Ko gero, kalčiausiu liks studentas, apsukriai sudėliojęs ir šypseną keliančiomis interpretacijomis papuošęs nesunkiai internete prieinamą medžiagą, ar ministerijos klerkas, pasirašęs šio „kūrinio“ priėmimo-perdavimo aktą.

Žymiai didesnį nerimą kelia tai, kad pastaruoju metu psichikos sveikatos klausimai daugiau rūpi nevyriausybinėms organizacijoms, o ne LR Sveikatos apsaugos ministerijai.