2007 m. kovo 2 d.
Vilnius

LR Ministrui Pirmininkui 
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrei
LR Sveikatos apsaugos ministrui
LR Teisingumo ministui
LR Užsienio reikalų ministrui

 ATVIRAS LAIŠKAS

Dėl pensionatų gyventojų žmogaus teisių apsaugos

2007 m. vasario 27 d. Latvijos Žmogaus teisių centras kartu su VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ ir kitomis 15 tarptautiniu bei nacionaliniu mastu veikiančių žmogaus teisių organizacijų, atstovaujančių psichikos ir proto negalės asmenų teises, atviru laišku kreipėsi į Latvijos ministrą pirmininką Mr. Aigars Kalvītis. Kreipimusi siekiama atkreipti dėmesį į 2007 m. vasario 23 d. naktį viename Latvijos pensionate įvykusią tragediją, kurios metu per gaisrą žuvo 24 psichikos negalią turintys gyventojai. 2007 m. kovo 1 d. Lietuvą pasiekė žinia, jog tarp žuvusiųjų buvo ir viena lietuvė.       

“Sunku patikėti, jog tokie įvykiai vis dar vyksta XXI-ame amžiuje valstybėje – Europos Sąjungos narėje, kur vyriausybės tvirtinimu psichikos negalės asmenims skirti pensionatai atitinka visus tarptautius žmogaus teisių standartus” – teigiama nevyriausybinių organizacijų kreipimesi.

Latvijos valdžios institucijos raginamos pradėti išsamų tyrimą, kad būtų nustatytos šios tragedijos priežastys ir atsakingi asmenys. Toks neatidėliotinas ir efektyvus nepriklausomos institucijos atliekamas tyrimas turi būti užtikrintas įgyvendinant Latvijos įsipareigojimus pagal Europos Žmogaus teisių konvencijos 2 str.

Tragedija Latvijos pensionate aiškiai parodo, kad pensionatų sistema, panaši visose Baltijos šalyse, nėra nei saugi, nei kokybiška, be to neatitinka tarptautinių ir Europoje įtvirtintų socialinės globos ir priežiūros standartų. Šis skaudus Latvijos pensionato tragedijos pavyzdys turėtų paskatinti valstybes permąstyti psichikos sveikatos priežiūros reformos kryptis ir tendencijas, psichikos negalės asmenims teikiamų paslaugų tikslus bei kokybę.

Iki šiol Latvijoje, taip pat Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų posovietinių šalių, vyrauja atgyvenęs psichikos negalią turinčių asmenų priežiūros modelis, kuomet šie žmonės yra izoliuojami nuo visuomenės, ilgam laikui apgyvendinant juos socialinės globos įtaigose, paprastai esančiose kaimo vietovėse, toli nuo didelių miestų. 2004-2006 m. vykdyto tarptautinio tyrimo „Žmogaus teisių stebėsena ir kankinimų prevencija Baltijos šalių uždarose institucijose“ duomenimis šiose uždarose institucijose neretai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės (teisė į asmens laisvę ir saugumą, teisė į privatų gyvenimą, teisė į savarankiškumą ir integraciją į bendruomenę, teisė būti apsaugotam nuo diskriminacijos, nežmoniško ir žeminančio elgesio, kt.). Be to, kaip rodo panašūs atvejai Baltarusijoje, Rusijoje, pensionatų gyventojai yra ypatingai pažeidžiami esant ekstremalioms situacijoms. Pavyzdžiui, pensionate naktį kilus gaisrui dauguma gyventojų savarankiškai išsigelbėti neturi jokios galimybės: jie yra paveikti įvairių psichotropinių vaistų, jų kambarių durys paprastai yra užrakintos, languose įtvirtintos grotos, o nakties metu pensionate dirba tik keletas darbuotojų.       

Lietuvos Vyriausybė turėtų keisti savo socialinės globos politiką ir, užuot izoliavusi neįgaliuosius nuo visuomenės, siekti jų integracijos. Dar 2002 m. priimtoje Valstybinių socialinės globos įstaigų reorganizavimo strategijoje numatoma mažinti vietų skaičių jose siekiant, kad nuo 2008 m. vienoje globos įstaigoje gyventų ne daugiau kaip 300 asmenų, o viename kambaryje – ne daugiau kaip 4 asmenys. Tačiau, net ir įgyvendinus šią strategiją, panašių tragedijų nebus išvengta. Įstaigos ir toliau liks didelės, izoliuotos ir perpildytos, neįgaliųjų globos forma ir toliau prieštaraus neįgalių asmenų integracijai visuomenėje.

2005 m. sausio mėnesį Lietuva, drauge su kitomis Europos valstybėmis pasirašė Pasaulio sveikatos organizacijos parengtą Psichikos sveikatos deklaraciją ir psichikos sveikatos veiksmų planą. Veiksmų planas primena, jog „dvidešimt pirmajame amžiuje nėra vietos nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui didelėse globos įstaigose: vis daugiau šalių uždaro daugumą prieglaudų ir kuria efektyvias bendruomenines paslaugas”.

Psichikos negalės asmenų teisės įtvirtintos ir daugelyje privalomo pobūdžio tarptautinių žmogaus teisių dokumentų. Pvz., 19(a) JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje teigiama, jog “negalią turintys asmenys turi galimybę rinktis gyvenamą vietą, kur ir su kuo gyventi lygiai taip pat, kaip ir likusi visuomenės dalis, ir negali būti verčiami gyventi specializuotose globos įstaigose”*. 

Mes raginame Lietuvos vyriausybę psichikos ir proto sutrikimų turinčius asmenis globoti ne stacionariose globos institucijose, o kurti jiems alternatyvias bendruomenines paslaugas.  2004-2006 metais vykdant žmogaus teisių stebėseną daugelyje Lietuvos psichoneurologinių pensionatų, paaiškėjo, jog apie trečdalis jų gyventojų galėtų savarankiškai gyventi bendruomenėje gaudami minimalias socialines paslaugas. Šiems žmonėms tokia galimybė turėtų būti suteikta, nes, bet kada panaši tragedija gali įvykti ir viename iš 22 Lietuvos psichoneuroligonių pensionatų.  

Direktorė Dovilė Juodkaitė

 

* Persons with disabilities have the opportunity to choose their place of residence and where and with whom they live on an equal basis with others and are not obliged to live in a particular living arrangement’ UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities.