Tyrimo tikslai ir uždaviniai

Pagrindinis tyrimo tikslas: Ištirti stigmos ir diskriminacijos pasekmes schizofrenijos diagnozę turintiems žmonėms.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti mokslinę literatūrą apie stigmą ir diskriminaciją dėl psichikos sutrikimų;
2. Pritaikyti ir išbandyti Londono psichiatrijos instituto DISC-10 „Stigmos ir diskriminavimo pasekmių tyrimas“ skalę lietuvių kalba.
3. Naudojant DISC-10 lietuvišką versiją atlikti pusiau struktūrinius kokybinius ir kiekybinius interviu su asmenimis, turinčiais schizofrenijos diagnozę.
4. Atskleisti asmenų, sergančių schizofrenija, žinias apie jiems diagnozuotą ligą;
5. Ištirti kaip stigma ir diskriminacija veikia asmenis, turinčius schizofrenijos diagnozę, kasdieniniame gyvenime:

• Išnagrinėti šeimyninių bei kitų asmeninių santykių ypatumus;
• Nustatyti būsto sąlygų pokyčių pasekmes asmeniui su schizofrenijos diagnoze;
• Ištirti, kaip respondentai vertina aplinkinių elgesio, atsiradusio po to, kai jie sužinojo apie tiriamojo schizofrenijos diagnozę pasikeitimo pasekmes darbo ir lavinimosi srityse;
• Įvertinti stigmatizacijos pasekmes sveikatos ir socialinėse paslaugose;
• Išsiaiškinti stigmatizacijos įtaką schizofrenija sergančių asmenų transporto naudojimuisi ir kelionių organizavimui;
• Atskleisti schizofrenija sergančių asmenų privatumo, asmeninio saugumo aspektus;

6. Išnagrinėti pačių respondentų asmeninę reakciją į jiems diagnozuotą ligą.

IŠVADOS

1. Remiantis išnagrinėta literatūra, galima teigti, jog asmenys, turintys psichikos sveikatos problemų, yra išstumiami iš visuomenės, jie patiria socialinę izoliaciją, stigmatizaciją, ekonominį nuosmukį. Pati sunkiausia ir svarbiausia kliūtis mūsų laikais neabejotinai yra psichikos sutrikimų stigmatizacija ir dėl to gimstanti diskriminacija visų ir visko, kas su tuo susiję – patys psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys, jų artimieji, vartojami medikamentai, psichikos sveikatos paslaugas teikiančios organizacijos bei jose dirbantys darbuotojai, ir netgi vietovė, kurioje ta organizacija yra;
2. Adaptuota Londono psichiatrijos institute sukurta Stigmos ir diskriminavimo pasekmių tyrimo skalė DISC -10 buvo išversta į lietuvių kalbą bei sėkmingai adaptuota Lietuvos situacijai. Pusiau struktūruotas pokalbis su tiriamaisiais, kuriems diagnozuota schizofrenija, yra tinkamiausias, norint ištirti psichikos sutrikimų turinčių asmenų patiriamas stigmos ir diskriminacijos pasekmes dalyvaujant visuomenės gyvenime;
3. Asmenys, kuriems yra diagnozuota schizofrenija, dažnai nežino tikslios savo diagnozės.
4. Psichikos sutrikimų turintys asmenys vertina aplinkinių asmenų suvokiamąjį elgesį, pasikeitusį po to, kai jie sužinojo apie respondentų diagnozę, ne visada vertina kaip trūkumą savo gyvenime, bet ir kaip privalumą;
5. Dauguma respondentų tyrimo metu nedirbo jokio apmokamo darbo, kas patvirtina spėjimą, kad galimybės įsidarbinti ir galbūt išsilaikyti darbe psichikos negalią turintiems asmenims yra apsunkintos. Didžioji dauguma respondentų atsakė, kad tuo metu nedirbo apmokamo darbo, nestudijavo mokslo bei lavinimo įstaigose, nesimokė
6. Moterų suvokiamojo partnerių elgesio intymiuose santykiuose vertinimų vidurkis buvo 0,18, tuo tarpu vyrų -0,75. Galima daryti prielaidą, kad moterys buvo linkusios vertinti savo partnerių pasikeitusį elgesį labiau kaip privalumą, o vyrai – kaip trūkumą. Tai yra įdomus šiame tyrime atskleistas faktas, kuris giliau galėtų būti patyrinėtas kituose tyrimuose.
7. Išankstinė pačių schizofrenija sergančių nuostata apie tai, kaip juos priims visuomenė, yra dažnai neigiama, o tai stabdo juos nuo pastangų reintegruotis į visuomenę.
8. Tyrimas parodė, kad dauguma respondentų pažymėjo, jog kitų asmenų elgesys, susijęs su būsto sąlygų keitimu dėl jiems diagnozuotos psichikos ligos, nepasikėtė ir liko toks pat, kaip ir iki ligos nustatymo.
9. Ištyrus respondentų nuomone, apie jų šeimos narių elgesį po to, kai jie sužinojo apie respondento schizofreniją, pastebima sergančiųjų šia liga tendencija vertinti jų elgesio pasikeitimą ir kaip trūkumą, ir kaip privalumą. Šeimos narių pasikeitęs elgesys buvo jiems žymus trūkumas, nes artimieji nesuprato ligos, pradėjo vengti, vadinti „psichu“, „schizofreniku“, nepasitikėti, nuvertinti, išstūmė iš šeimos gyvenimo. Iš kitos pusės, dalis respondentų nurodė, kad jų šeimos nariai pradėjo labiau rūpintis, domėtis jų gyvenimu, elgtis švelniau po to, kai respondentams buvo diagnozuota schizofrenija.
10. Tiriamųjų schizofrenijos diagnozė dažnai buvo įvardinama kaip skyrybų priežastis, nes jų sutuoktiniai nenorėjo gyventi su schizofreniku, „bepročiu“, ir jie įvardino tokį sutuoktinių elgesį kaip žymų trūkumą.
11. Schizofrenijos diagnozė ir dėl jos atsiradęs kitų asmenų pasikeitęs elgesys buvo vertinama kaip privalumas socialinių išmokų bei pašalpų atžvilgiu.
12. Stigma sukuria labai daug pasekmių asmenų galimybėms integruotis į darbo rinką. Schizofrenijos diagnozė yra rimta kliūtis ieškant darbo bei tęsiant darbinę veiklą. Ieškodami darbo, asmenys su psichikos sutrikimais, o tiksliau sakant su schizofrenijos diagnoze susiduria su dideliais sunkumais tik todėl, kad darbdaviai ir kiti asmenys, dalyvaujantys įdarbinimo procese, diskriminuoja ir stigmatizuoja pagal psichikos ligos diagnozę. Asmenų, dalyvavusių įsidarbinimo procese elgesys pasikeitė po to, kai jie sužinodavo apie tiriamajam diagnozuotą schizofreniją ir tas pasikeitimas žmogui su šia diagnoze buvo mažesnis ar didesnis trūkumas Tęsiant darbinę veiklą, savo schizofrenijos diagnozę įvardino kaip trūkumą, nes dėl jos suvokiamas darbdavių ir bendradarbių elgesys su jais pasikeitė Stigmatizacija ir diskriminacija darbo vietoje yra didelė problema šiuolaikinėje darbo rinkoje.
13. Dažnai patys psichikos sutrikimų turintys asmenys atsisako kreiptis dėl darbo (ar į mokymo įstaigą) dėl to, kad jiems diagnozavo schizofreniją, nors jų gebėjimai dirbti dėl to nesumažėjo. Dėl visuomenėje vyraujančios psichikos sutrikimų stigmos, schizofrenija sergantys žmonės yra atstumiami, jų vengiama ir bijoma, jie negali būti tikrais bendruomenės nariais. Jie izoliuojami ir tampa diskriminacijos priimant į darbą, tęsiant darbinę veiklą aukomis.
14. Klausimyne apie stigmatizacijos įtaką sprendžiant įvairias finansines problemas, buvo įtraukti klausimai apie patiriamą stigmą tvarkant socialines išmokas, atidarant ir naudojantis banko sąskaitomis, draudžiantis, skolinantis pinigus, taip pat buvo užduodamas klausimas apie dalyvavimą rinkimuose. Atsakymuose vyrauja tendencija, kad kitų žmonių elgesys kiekvienoje pateiktoje gyvenimo srityje nesiskyrė arba klausimas buvo netaikomas dėl to, kad aplinkiniai nežinodavo apie tiriamojo diagnozę.
15. Respondentų schizofrenija buvo žymus trūkumas gaunant pagalbą dėl fizinės sveikatos problemų.
16.  Daugelis neigiamų pasekmių, kurias sukuria schizofrenijos diagnozė, pastumia asmenį, sergantį ta liga, slėpti ir nutylėti savo problemas. Dėl patiriamo aplinkinių neigiamo elgesio asmenys su psichikos negalia linkę slėpti savo diagnozę, nes atviras pasisakymas apie ligą dažnai riboja asmenų galimybes kasdieniniame gyvenime.
17. Kaip nebūtų paradoksalu, bet nedažnai psichikos sveikatos priežiūros specialistai yra pirmi, kurie stigmatizuoja ir nuvertina pas juos patenkančius psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, reiškia atvirą ar užslėptą nepagarbą jiems, žemina, išnaudoja ar taiko bausmes. Galima daryti prielaidą, kad šios stigmatizacijos pasekmės – nekvalifikuota psichikos sveikatos priežiūros pagalba sergančiajam psichikos liga žmogui atsistatyti ir tapti pilnavertišku visuomenės nariu, kas sąlygoja schizofrenija sergančių asmenų socialinę atskirtį ir nesugebėjimą reintegruotis į visuomenę
18. Dažnai schizofrenijos diagnozę turintys apklausti asmenys nesuprasdavo klausimo apie privatumo gerbimą ir pažeidimą. Galima daryti prielaidą, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys nesuvokia savo privatumo dėl to, kad jisai buvo ilgą laiką negerbiamas.